Daugelis gyventojų, gyvenančių nuosavame name, tiekia vandenį ir šulinius. Šiais laikais dauguma žmonių nebevažiuoja į gatvę su kibiru ar vandens kolba, o vandenį praleidžia namuose, įrengdami siurblį, palaikantį reikiamą slėgį. Yra visos galimybės, parduodami plastikiniai vamzdžiai ir visi kiti priedai. Kiekvienas gali, jei nori, savarankiškai nešti vandenį į namą, tačiau kartais gali kilti sunkumų. Pavyzdžiui, staiga žiemos viduryje kils problemų dėl šulinio ar povandeninio siurblio. Ir dabar aš taip pat turėjau problemų - vanduo dingo ir prieš prasidedant karščiui nėra galimybės atkurti šulinio ar išgręžti kito. Buvo palikta tik viena galimybė aprūpinti namą vandeniu - paimti kibirus ir nueiti prie kolonos, tada įdėti praustuvą, nes nebegalite naudoti virtuvės maišytuvo ar dušo. Tokia perspektyva man kažkodėl nepatiko. Galvodamas nusprendžiau sukurti būtent tokią sistemą. Žinoma, turėsite eiti į koloną vandens, bet aš ją užpildau tiesiai į sistemą iš gatvės, neįeidamas į namą. Dabar namas aprūpintas vandeniu ir išsaugoti visi ankstesni patogumai. Grubiai nupiešiau schemą, nepaisydamas proporcijų, bet prasmė aiški.
Neapgalvotas siurblys yra mano požemyje, ten aš sumontavau maždaug 100 litrų vandens baką.
Iš medžio padariau kitą bako dangtį ir jame išgręžiau skylutes vamzdžiams. Aš nusipirkau vamzdžius aparatūros parduotuvėje.
Užpildo kaklelis buvo pagamintas iš penkių litrų butelio. Vamzdis eina po žeme per išleidimo angą.
Konstrukcijai surinkti prireikė trijų valandų. Liko viena problema - kaip sužinoti vandens lygį rezervuare.
Iš pradžių padariau paprastą sistemą su plūde, siūlas iš plūdės buvo išmestas per bloką, paimtą iš seno ritės magnetofono, sriegio gale buvo pririštas krovinys. Tada jis patobulino žymeklį surinkdamas paprastą
elektroninis schema.
Žinoma, 100 litrų nepakanka ir dažnai reikia pilti vandens, tačiau visa sistema atliekama laikinai, kol ateis galimybė atkurti šulinį.
